Ginče su tiekėjais — pergalė vartotojų naudai
Rasa Masiokaitė
LS korespondentė
Savo teises reikia žinoti
Pirmosiomis rugsėjo dienomis būrys Kulautuvos gyventojų lengviau atsikvėpė. Bemaž du mėnesius trukęs ginčas su vandens tiekėjais baigėsi gyventojų naudai: kone 2,5 tūkst. litų siekiančio mokesčio už želdinių laistymą sausros metu mokėti nereikės.
Sulaukę apie tai informuojančių bendrovės "Giraitės vandenys" direktoriaus Gičio Urbelio pasirašytų raštų, žmonės džiaugėsi, kad susivieniję apgynė savo interesus, ko galbūt nebūtų pavykę protestuojant pavieniui.
Nevyriausybinės visuomeninės organizacijos Kulatuvos bendruomenės centro prezidentė Liuda Butkevičienė mano, jog viešumas ir sutelktas, įstatymais pagrįstas žmonių pasipriešinimas ginant savo, kaip vartotojų, teises, buvo vienintelės priežastys, dėl kurių tiekėjai be jokio bylinėjimosi anuliavo savo pretenzijas.
"Sąmoningai susitelkusi bendruomenė jau tampa juntama visuomenine jėga, su kuria tenka skaitytis. Kitaip bendruomenę ima vertinti ir patys gyventojai: jie gali nebūti bendruomenės centro nariais, bet miestelyje kilus kokiai problemai žino, kad ją galima spręsti drauge", — pastebėjo vadovė.
Jėgos metodų nepabūgo
Pasipiktinimo audrą sukėlusį sprendimą bendrovė "Giraitės vandenys" aiškino siekiu sumažinti vandens grobstymą, sudrausminti vandens skaitiklių neturinčius vartotojus, kurie savavališkai naudoja geriamąjį vandenį ne buitinėms reikmėms.
Tačiau šokiruoti tokio šiurkštaus "auklėjimo" metodo kulautuviškiai įsitikinę, jog buvo tiesiog šantažuojami, ir milžiniškomis sąskaitų sumomis juos siekta priversti įsirengti vandens skaitiklius.
Sankirta atskleidė, jog paslaugų teikėjo prieš vartotoją naudojami jėgos metodai tampa nebeveiksmingi. Vartotojas išpruso, įprato, kad būtų į jį atsižvelgiama, ir nesileidžia aklai, nepagrįstai bauginamas.
Kulautuvos gyventojus labiausiai užgavo trys dalykai: kad jie nebuvo deramai informuoti, kad sąžiningai mokantys už vandenį pagal legalias, Savivaldybės nustatytas vandens suvartojimo normas, laikomi vandens vagimis, ir kad bandoma juos spausti bauginant.
Laistė — tapo pažeidėjais
Keliasdešimt kulautuviškių skaudžiai palietęs konfliktas užsimezgė sausringą liepą. Smarkiai išaugus vandens suvartojimui, kai kuriems ant kalvų įsikūrusiems žmonėms ėmė stigti vandens.
Stygius vertė taupyti. Kulautuvoje, kaip ir kitose pakaunės gyvenvietėse, platinti skelbimai, kuriuose žmonių prašyta neeikvoti vandens be reikalo, o juolab — nelaistyti želdinių.
Kaip vėliau paaiškėjo, tomis liepos dienomis po Kulautuvą vaikštinėjo iš vandens tiekėjų atstovų ir Kulautuvos seniūno Ričardo Pudževelio sudaryta komisija, tikrinusi geriamojo vandens vartojimą. Labiausiai domėtasi vandens apskaitos prietaisų neįsirengusių šeimininkų sodybomis.
Nuo namų daržo link vinguriuojančią laistymo žarną komisija laikė savavališku prijungimu prie vandentiekio tinklo. Vandenvalos ūkio naudojimosi taisyklėse numatyta, jog suvartoto vandens kiekis tokiu atveju apskaičiuojamas taip, lyg vanduo būtų tekėjęs ištisą parą.
Pažeidėjais tapusių asmenų sąskaitose — 1296 kubiniai metrai suvartoto vandens ir 2449 litus siekianti mokėtina suma.
Tuo tarpu patys "pažeidėjai" rimtai abejojo, ar komisija iš tikrųjų vaikščiojo: niekas jos nematė. Seniūnas lyg ir visus pažįsta — kodėl tad neužėjo? Ant aktų nėra nė vieno gyventojo parašo.
"Veikiausiai patikrinimo aktai surašyti pasiėmus skaitiklių neturinčių žmonių sąrašus, "iš lubų". Antraip kodėl visi skirtingo ploto sklypuose, su skirtingo dydžio šeimomis gyvenantys vartotojai gavo visiškai vienodas sąskaitas?", — svarstė nevyriausybinės organizacijos Kulautuvos bendruomenės centro prezidentė Liuda Butkevičienė.
Pasirinktas būdas drastiškas
Pirmoji gyventojų pasipiktinimo banga ir užgriuvo patikrinimo aktus pasirašiusį seniūną R.Pudževelį. Gyventojai tvirtino nematę skelbimų, priekaištavo, kodėl nebuvo žmoniškai perspėti apie gresiančias nuobaudas.
Seniūno vertinimu, vargu ar žmonės galėjo nežinoti, kad geriamu vandeniu laistyti daržo nevalia. Vandens stygius karštesnę vasarą — viena seniausių Kulautuvos problemų. Raginantys tausoti vandenį skelbimai buvo iškabinti viešose gyvenvietės vietose.
Nebuvo kaip ir išsisukinėti, jog per sausrą vejas ar daržus laistė šulinio vandeniu: jo stigo visur, o iš vandentiekio palietus daržus buvo galima atpažinti iš tolo. Vis dėlto seniūnas pripažino, jog vandens tiekėjų pasirinkta drausminimo priemonė — drastiška.
"Ne vieną, ypač pagyvenusį, žmogų ištiko šokas. Galbūt iš anksto neperspėti vartotojo apie pasekmes bendrovei ir leidžia įstatymai, tačiau moraline prasme tai vargu ar teisinga", — svarstė R.Pudževelis. Todėl Savivaldybės atstovas ėmėsi tarpininkauti ieškant kompromiso su bendrove "Giraitės vandenys".
Pavyko pasiekti, jog tiems Kulautuvos gyventojams, kurie sutiks įsirengti vandens apskaitos prietaisus, grėsmingoji suma būsianti anuliuota. Tačiau konfliktui įsisiūbavus "Giraitės vandenų" direktorius Gitis Urbelis kompromiso paieškas apibūdino kiek kitaip.
Kiek mokėti, nusistatys patys
"Suma sąskaitoje nebus anuliuota. Žmones kviesime deryboms. Jie turės deklaruoti pačių nusistatytą ant daržų išlaistyto geriamojo vandens kiekį ir už jį apmokėti", — iš pradžių tvirtino vadovas.
Be to, kulautuviškiams būtų tekę įsipareigoti skaitiklius įsirengti per  15 dienų. Bendra tokios paslaugos kaina — apie 150 litų. G.Urbelis  sakė, jog dėl grobstymo nemažai nuostolių patirianti bendrovė griežtų  priemonių ėmėsi ne tik Kulautuvoje, bet ir kitose pakaunės  gyvenvietėse.
Paklaustas, ar ne per žiauru tokiais būdais skatinti žmones įsivesti vandens apskaitą, bendrovės vadovas tvirtino, jog anaiptol ne. Juo labiau, kad kompromisas pasiektas, dauguma atvyksta deryboms ir susimoka už nedeklaruotą vandenį, o nepatenkintųjų tėra vienas ar du.
Vėliau paaiškėjo, kad tokios G.Urbelio prognozės buvo pernelyg optimistiškos.
Žmonės gilinosi į įstatymus
Atsitokėję nuo nemalonios staigmenos gyventojai susibūrė draugėn, pasigilino į įstatymus ir nusprendė kviesti pokalbio atsakingus valdininkus, o jiems skirto baudos mokesčio — nemokėti.
"Žmogų verčia neteisėtą aktą pripažinti teisėtu ir dar džiaugtis, kad išsisuko. Derėsies — prisipažinsi kaltas. Mes — sąžiningi mokėtojai", — pabrėžė Kulautuvos bendruomenės tarybos pirmininkas Gediminas Avėnas.
"Ar skelbimas kaži kur ant stulpo — jau pakankamas įspėjimas vartotojui? Kodėl Vandenvalos ūkio tvarkymo taisyklėse nurodytų punktų nėra  vartotojų sutartyse su bendrove? Tegu parodo nors vieną gyventoją, su  kuriuo apie tai buvo kalbėta", — šurmuliavo gyventojai Arvydas  Jurkevičius, Regina Liutvinienė, Leonarda Liužinienė, Gintaras  Pakriaušis.
Vartotojų pergalė — ne pirmoji
Nors žmonės kiekvieną mėnesį atsiskaito už tokią pat vandens normą  ištisus metus, dauguma tiek vandens nesuvartoja. Tad ar galima už  vandenį permokantį vartotoją vadinti pažeidėju? Juolab kad nebuvo  įrodyta, jog palaistęs savo daržą gyventojas sunaudojo daugiau  vandens nei sumokėjo.
Žmonės pyko, kad bauginant verčiami įgyti skaitiklius. L.Butkevičienė pastebėjo, jog ne tik vandens tiekėjai, bet ir ginčo arbitrais kviesti  Kauno rajono savivaldybės valdininkai buvo linkę gyventojus  primygtinai raginti įsirengti vandens apskaitos prietaisus.
Bet kadangi legalios abi galimybės — mokėti pagal skaitiklio parodymus arba pagal Savivaldybės tarybos nustatytas vandens suvartojimo normas, vartotojams turi būti užtikrinta teisė rinktis.
Vartotojų teisių gynimo įstatyme yra bent dvi kulautuviškiams palankios nuostatos. Įrodyti, kad vartotoją deramai informavo, turi paslaugų teikėjas. Bet kuri paslaugų teikėjo sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jei nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą.
Tokios vieningos pozicijos laikęsi žmonės ir pasiekė, kad neteisingos baudos jiems būtų anuliuotos.
Tai — jau ne pirmoji kulautuviškių pergalė ginant gyventojų interesus. Per keletą atkaklaus susirašinėjimo ir derybų metų Kulautuvos bendruomenės centrui pavyko pasiekti, kad būtų iš esmės patobulintas Kulautuvos nuotekų valyklos projektas.
Nurimus konflikto aistroms, kai kurie kulautuviškiai vandens apskaitos prietaisus vis dėlto įsirengė — ne dėl to, kad juos ragino, o kad patys įsitikino — bus ramiau.